“Selfie arba Nusišypsok SAU”

 

Laba, Grožiai,

prie kavos, kartu su “Spalvų namais”, apie selfie :).

Yra daug skirtingų nuomonių apie asmenukes: ar tai gerai, ar blogai, ar sveika, ar nesveika, ar viešinti, ar neviešinti ir t.t. Nenagrinėsime, kas teisus, o kas ne. Minimaliai prisiliesime prie šios temos tiek, kiek tai susiję su meile sau, skrebinant. Asmenukių nuotraukos skrebinime sparčiai populiarėja. Ir ne tik tradiciniuose skrebukuose ar mini albumuose, bet ypač naujo formato darbuose – tokiuose kaip “Project life”, “Happy Planner”, Instagram fotografijų aplankuose (Instabook ir pan.).

Šiek tiek psichologijos:

Asmenukės veikia kaip psichoterapija ir padeda geriau suvokti savo vaizdą, išvaizdą ir kūną. Padeda pažinti, analizuoti, atrasti save. Priimti ir pamilti save tokį, koks esi. Kurti ir tobulinti save. Tapti tokiu, kokiu nori būti. Nesiūlome viešintis internete, siūlome skirti daugiau dėmesio sau.
Kviečiame susipažinti su Gala Darling idėjomis ir mintimis apie savivoką ir meilę sau ir paskaitinėti jos knygą.
Gal rasite naujų minčių ir kitokį požiūrį į save.

Specialistų nuomonės:

Vilma Šimaitienė (Psichologė-koučingo specialistė)
“Selfiai ir realus AŠ”
Žmonėms visada norisi bendrauti su gražiais ir protingais žmonėmis, o selfiai kaip tik ir suteikia tokią galimybę. Selfių pagalba mes galime pristatyti save tokiais, kokiais norime: sėkmingais, laimingais, gražiais, originaliais ar nuliūdusiais. Taigi, tai yra vienas iš būdų, padedančių formuoti nuomonę apie save.
Ir atrodo nieko blogo tame nėra, tačiau jei pažiūrėsime giliau, tai gali būti Jūsų laiko vagis, formuoti priklausomybę ir iškreiptą savęs suvokimą bei nerealius santykius su kitais.
Mat iki tol, kol Jūs padarysite tinkamą socialiniams tinklams selfie, sugaišite nuo kelių minučių iki….valandos ar daugiau. Juk Jums nereikia bet kokios foto, o Jums reikia būtent tos, kuri suformuotų norimą Jūsų vaizdą kitų akyse. O tai jau siejasi su Jūsų saviverte. Jeigu esate žmogus, pasitikintis savimi, ko gero tam Jums užteks ir kelių minučių, o jei savivertė yra žema, selfių darymas gali atimti ir pusę dienos Jūsų laiko.
Kitas svarbus momentas yra Jūsų emocinė būsena ir veiksmai po to, kai selfis yra publikuotas.
Ar atidžiai laukiate kiekvieno draugo laiko, ar jautriai reaguojate į komentarus, ar kitų nuomonė Jums yra visiškai nesvarbi? Tai irgi yra siejama su Jūsų pasitikėjimu savimi, savęs priėmimu bei Jūsų požiūriu į aplinkinius.
Jei aš galvoju, kad su manimi viskas yra gerai, kitų nuomonė (laikai ir komentarai) socialiniuose tinkluose man yra įdomi, bet didelės įtakos mano tolimesniam gyvenimui nedaro. Jei aš nepasitikiu savimi, tuomet nerimastingai laukiu kiekvieno laiko ir pozityvaus komentaro, o tai sąlygoja mano asmenybės priklausomybę nuo aplinkinių. O gal aš save labai myliu, trokštu būti dėmesio centre, tuomet selfie ir socialiniuose tinklų galimybės man visa tai suteikia.
Taigi, selfių darymas ir publikavimas socialiniuose tinkluose suteikia žmonėms galimybę patenkinti savo poreikius (būti mylimam, priimtam, svarbiam ir t.t.).
Kur slypi pavojai? Dažnas selfių darymas ir publikavimas gali išvystyti narcizišką asmenybę ar asmenybę, priklausomą nuo kitų nuomonės, suformuoti iškreiptą savęs suvokimą. Taip pat tai gali tapti “nekalta“ priklausomybe, trukdančia pasidžiaugti ir pasimėgauti buvimu “čia ir dabar“. Ji tiesiog perkels realius Jūsų santykius ir bendravimą į virtualų pasaulį.
Kad to neatsitiktų, kiekvienas selfie mėgėjas turėtų paklausti savęs:
  • Kaip dažnai aš darau selfius?
  • Kiek vidutiniškai laiko skiriu selfio atlikimui?
  • Ar mano selfiai yra viešinami, ar ne?
  • Kokiu tikslu selfius aš darau ir kokį mano vidinį poreikį jie patenkina?
  • Ar yra kitų būdų, padėsiančių man patenkinti savo selfio tikslus ir vidinius lūkesčius realiame gyvenime?
  • Ką dar gaučiau, visa tai perkėlęs į realų pasaulį, o ne nuėjęs lengviausiu keliu?”
Rūta Klimašauskienė (Personalo valdymo konsultantė, koučingo specialistė (ICF Global narė), lektorė, sertifikuota kūrybingumo ugdymo konsultantė, socialinių mokslų daktarė. Knygos tėvams apie vaikus ir jų sprendimus „Patarti negalima. Pasitikėti“ bendraautorė.)
Selfiai yra palyginti naujas socialinis reiškinys, tad psichologijos mokslas dar tik pradeda juos analizuoti. Tačiau jau dabar yra atliktų tyrimų, kurie rodo akivaizdų ryšį tarp selfių (asmenukių) ir narciziškumo. Dar daugiau, kai kurie tyrimai rodo, jog yra ryšys tarp selfių ir protinių sutrikimų, netgi psichopatijos.
Amerikos psichiatrų asociacija netgi įvedė naują terminą „selfitis“, kurį apibrėžia kaip stiprų norą save fotografuoti ir publikuoti socialiniuose tinkluose ir tokiu būdu maskuoti/paslėpti menką savivertę ar artumo trūkumą.
Jie netgi išskiria 3 lygių selfitis būklę:
  • Pirminė – kai padarome iki 3 selfių per dieną ir nebūtinai juo publikuojame socialiniuose tinkluose.
  • Ūmi – kai padarome mažiausiai 3 selfius per dieną ir juos publikuojame socialiniuose tinkluose.
  • Chroniška – kai žmogus jaučia nekontroliuojamą norą save fotografuoti ir publikuoja selfius socialiniuose tinkluose mažiausiai 6 kartus per dieną.”

Beje, psichologai ir psichiatrai taip pat kalba ir apie priklausomybę nuo selfių ir skaitmeninį narciziškumą – kai gyvenimas socialiniuose tinkluose užgožia realųjį.

Tai tiek apie tyrimų pusę. O kokia gi žmogiškoji?
Žmogiškoji, deja, yra liūdnoka, nes nuolatinis buvimas socialiniuose tinkluose tik stiprina mūsų vienišumo jausmą, o neretai stiprina ir nepilnavertiškumą. Juk dažniausiai socialiniuose tinkluose matome tik tas kitų foto ir tuos gyvenimo momentus, kurie yra sėkmingi. Tokiu būdu matydami savo virtualių draugų nuolatinę „sėkmę“ pradedame jausti įtampą, kad mūsų gyvenime būna ir sunkesnių laikotarpių, o ne vien tik sėkmė.
Socialiniai tinklai yra visuomenės virtualus atspindys. Tad paprastai prieš imantis vieno ar kito veiksmo virtualioje bendruomenėje turėtume paklausti savęs: ko siekiu ir ką noriu apie save tuo veiksmu pasakyti. Gal tuomet bus lengviau apsispręsti – kokius selfius, kiek ir kaip dažnai kelti į savo laiko juostą FB 🙂 ir apskritai, kiek laiko juose praleisti.

Fotografų ir visažistų nuomonės:

Mantas Puida (fotografas)
Selfie po truputį tapo savarankišku fotografijos žanru. Panašiai, kaip autoportretas tapyboje. Skirtumas tik toks, kad šiai dienai technologijos leidžia autoportretus tapyti šimtais per valandą.
Romas Ignatavičius (fotografas)
“Manau, kad selfie žmogui gana svarbūs. Tai kaip išraiškos, o kartais ir savęs padrąsinimo priemonė. Tik patarčiau vengti dirbtinų veido mimikų, jei tai ne humoro forma :).
Pranas Šarpnickis (fotografas)
“Nesuprantu, kodėl kai kurie žmonės bjaurisi selfie ir selfie fotografavimu? Selfie yra absoliučiai normalus ir labai senas fotografavimo būdas. Skirtumas tik tas, jog seniau nebuvo mobilių telefonų. Fotoaparatuose buvo naudojamos juostelės ir žmonės kadrus taupė. Nepaisant to, vis tiek darėsi selfius. Priešingu atveju, mechaniniuose fotoaparatuose nebūtų atsiradę laikrodiniai mechanizmai, kurie po tam tikro laiko aktyvuodavo fotoaparato užraktą. Galbūt kažkam atrodo, jog selfie turi tam tikro narciziškumo atspalvį, bet net jei ir yra taip, kodėl žmogus tai turėtų bijoti pripažinti? Ar tai yra blogai? Ar nuo to kas nors nukenčia? Ar kam nors skauda? Galbūt labiau pavydu, jog kažkas išdrįsta darytis selfius, o tu ne. Aš selfius mėgstu daryti su “muiline” – dažnai ją kišenėje nešiojuosi. Manau, jog selfiai yra dvejopi: vieni, kai tu nori save įamžinti kažkokio objekto fone, o kiti, kai tu tiesiog fotografuoji save. Fotografuojant objekto fone visai smagu yra nežiūrėti į foto objektyvą, tuomet atrodo, tarsi kas nors kitas tave būtų fotografavęs. Vien save retai fotografuoju, nebent sugalvoju kokią nors įdomią grimasą. Save fotografuojant labiau įdomūs yra mano paties atspindžiai vitrinose, veidrodžiuose. Tada stengiuosi fotografuoti tokiu kampu, kad nesimatytų fotoaparato. Nemanau, kad selfie yra blogai, jei matosi fotografavimo priemonė. Tiesiog man taip įdomiau, nes taip fotografuoti yra sunkiau. Galų gale selfįe galima laikyti ir tam tikru žaidimu – labai smagu save fotografuoti įvairiose vietose. Tai beveik tas pat, kas ant uolos užrašyti “Čia buvo Pranas”. Ir vėlgi, savo pėdsako palikimas kur nors yra senas kaip pats pasaulis. Tiesiog taip jau yra, jog žmonės nori… O jei kažkas sugalvojo, kad tai yra blogai, tai gal jam pačiam kažko trūksta?”
Egle L. Venslovaite (visažistė)
“Be selfie interneto erdvėje jau darosi sunku… Selfiai su draugais, iš kelionių, susitikimų, renginių ar tiesiog savęs parodymas. Tame nėra nieko blogo! Tiesa, visada norisi išspausti kuo geresnį vaizdą. Kaip, mano nuomone, tai geriau padaryti? Nepamiršti, ką norite akcentuoti – planą už jūsų ar save patį. Svarbesne proga – tinkamas makiažas rekomenduotinas. Programos automatiškai pataiso daug ką: paslepia raukšles, padidina akis, panaikina odos tektstūrą. Nereikia padauginti, nes atrodys nenatūraliai. Vertėtų pažaisti makiažu: subtilus kontūravimas ar ryškios lūpos bus kur kas efektyviau. Ir vėl svarbiausia – nepadauginti. Taip pat svarbu apšvietimas ir pozavimas. Kad ir kaip ten būtų – idealiausias variantas yra natūralus švytėjimas J. Toks selfie visada patrauks dėmesį.

Šiek tiek technikos:

Įvedę raktinius žodžius į Google, gausite aibę patarimų, kaip pasidaryti tobulą asmenukę.
Daugelį patarimų sieja keturi veiksniai:
  • Gražiausia vaizdo perspektyva. Norint atrasti fotogeniškiausią, “gražiausią kampą”, teks pačiam praktikuotis su foto kamera.
  • Geras arba tinkamas apšvietimas.
  • Filtrų naudojimas.
  • Akcentai nuotraukoje arba “ką kalba” Tavo nuotrauka. Čia jau fantazijos reikalas: ar tai bus selfis, demonstruojantis įsigytus beprotiškai ekstravagantiškus akinius, ar meilus selfis su šuniuku.
P.s.: labiausiai paplitusios asmenukių temos yra įgavusios savitus pavadinimus, tokius kaip: helfie, bookshelfie, selfeye ir t.t.
Nusišypsokite SAU savo nuotraukoje :).

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *